Šaukiu lietuvį burtis prie lietuvio
Ir gyvą širdį prie gyvos širdies,
Kad tamsiame vidurnakty nežuvę,
Pakiltų rytmečiui gyventi ir žydėti!

B. Brazdžionis

Hamburgo apylinkės valdyba, sudariusi 2009 - ųjų metų I pusmečio programą, tradicinį sausio mėnesio paskutinį trečiadienį pakvietė Hamburgo lietuvių bendruomenės narius padiskutuoti tema:

Emigracija tampa psichologine būsena

Ši tema buvo pasirinkta ne atsitiktinai. Dauguma pastebi, jog kinta mūsų bendravimas: ankstyvieji emigrantai pasigenda senų bendravimo formų, jiems trūksta anų laikų dvasios. O jaunieji emigrantai, kurį laiką dalyvauja ir kažkodėl atitrūksta. Juos lydi nusivylimas, nes svajonių materializacija pilna paklaidų, o ryšių nutraukimas kartais tampa tragedija. Kiekvieno išvykimo priežastys yra individualios, sukeltos politinių, ekonominių ar asmeninių priežasčių: noras ištrūkti iš tradicinių ryšių, vidinių prieštaravimų, ar - ieškojimas slėptuvės nuo žmonių, ar nuo žiauraus melo, apgaulės.
Tačiau atsidūrus kitoje - svetimoje erdvėje individualioji būtis išplaukia troškimu pabūti tarp savų, tarp žmonių, kuriuos vienija bendra kalba, nes, būnant svetur, savastis yra it padalinta ir taip formuojasi psichologinė emigracija.

PPsichologas G. Navaitis teigė pasigendantis kalbėjimo apie emigraciją kkaip visiškai naują veiksnį. Buvo įprasta emigraciją suvokti kaip išišvykimą į užsienį ilgiems metams. Psichologo nuomone, šiuo metu ddaug kas pasikeitė: atsidarė Europos durys.

Susitikimo metu buvo kalbama apie skirtingą atvykusiųjų adaptacijos laiką, apie sunkumus, prisitaikant prie naujų gyvenimo sąlygų ir visiškai kitokio požiūrio į esminius dalykus.

Pastebėta, jog adaptaciją palengvina kalbos mokėjimas ir artimi žmonės, nes susidūrus su nauja realybe, kuri neatitinka lūkesčių, išgyvenamas stresas, ypač neturint kam pasiguosti bei neturint ko paprašyti patarimo. Daug buvo kalbama apie integraciją, asimiliaciją apie kintančius žmonių bendravimo įpročius, komunikacijos pokyčius.

Taip pat buvo diskutuojama ir apie atvirkštinį vyksmą - apie suaktyvėjusią reemigraciją, kadangi atvykusieji ieško ne tik geresnio materialinio gyvenimo, bet ir dvasinio komforto. Deja, ne visi jį užsienyje jo randa, ne visada ir lietuvių bendruomenė sugeba sukurti atmosferą, kuri padėtų spręsti psichologines problemas.

Padaryta išvada, jog tai ne kartų, amžiaus konfliktas, o laikmečių kaitos nesuvokimas.

Vasario mėnuo ne tik užsienio lietuviams, bet ir visai Lietuvai - šventinis nuskaidrėjimo laikas.

„Atsiminimai - vienintelis rojus, iš kurio mūsų niekas negali išvaryti”, - teigia vokiečių rašytojas J. Lichteris. Todėl ir rinkosi vasario mėn. 16 d. pirmadienį, 18val. Hamburgo lietuvių bendruomenė prie apvalaus stalo.

Jaunimą domina protėvių istorija - istorija lietuvių tautos nueito kelio į laisvę ir nepriklausomybę, kuri yra dar gyva daugelių senbuvių atmintyje. Buvo įdomu ne tik išklausyti jų prisiminimų, bet ir pasižiūrėti senų filmų.

Gėlėmis ir praeitų metų, įrėmintu į rėmelius, nuotraukų rinkiniu buvo atsidėkota Hamburgo senbuviams už nuoširdų pasidalinimą prisiminimais.


Lietuvos nepriklausomybės ir Lietuvos vardo tūkstantmečio šventinis minėjimas

Į Hamburgo Europos mokyklą vasario 21 dieną rinkosi Hamburgo apylinkės lietuviai ir lietuviai iš artimų vietovių. Svečių sulaukta ir iš Bremeno, ir Hanoverio bei Celės.

Mus pagerbė ir Gintautas Vasiulis – Lietuvos Respublikos įgaliotas ministras Vokietijos federacinėje respublikoje, taip pat Garbės konsulas Hamburge Hans- Friedrich Saure su žmona, Bronė Lipšienė – VLB tarybos narė ir Latvių bendruomenės pirmininkas p.Dr.Andris Zemitis su žmona.

Šventė prasidėjo ekumeninėmis pamaldomis, kurias laikė kunigas R. Baliulis, o nuolatinė ir nepakeičiama Hamburgo lietuvių bendruomenės narė Vanda Mozuraitiene pritarė pianinu giesmėms, kurias giedojo susirinkusieji.

Šventinį minėjimą atidarė mažieji Hamburgo gyventojai, pasidabinę lininiais apdarais. Susėdę prie laužo bei, perduodami vieni kitiems pintą vainikėlį, tyliai dainavo lyrinę dainą, vėliau sukilę, pribėgo prie knygos – metraščio ir garsiai sušuko LITUA – LIETUVA.

Po to sekusiose sveikinimo kalbose kiekvienas minėjo svarbias Lietuvai datas, kartu džiaugdamiesi Nepriklausomos Lietuvos pasiekimais.

Užsitęsusių kalbų sukeltą neramumą akimirksniu išsklaidė mažųjų balerinų šokis ir vyresniųjų mokinių pasirodymas, nustebinę savo sugebėjimu, per trumpą laiką, tėvelių ir mokytojų pagalba, paruošti nuostabią programėlę.

Jaunosios kartos sukurtą šventinę nuotaiką papildė Danajos iš Duisburgo atliekamas lietuviškas folkloras ethno-lounge stiliuje.

Po meninės dalies išalkusiems buvo pasiūlytas keptas paršiukas ir lietuviškas alus.

O kad pilvo šventė neužgožtų sielų alkio, pianistas Motiejus iš Lietuvos džiazavo, dainuojant švelniu mecosopranu balsu solistei Jolantai Busch.

Šventę apvainikavo lietuviška diskoteka, sukvietusi ir vaikus, ir suaugusius bendram šokiui.